Prieš kelias dienas grįžau iš Egipto. Aleksandrijoje institute Qortoba mokiausi arabų kalbos. Arabų kalbos kursų pasiūla Egipte yra tikrai didelė. Aš specialiai pasirinkau Aleksandriją dėl geresnio oro palyginti su Kairu. Vienas iš argumentų pasirinkti būtent šį institutą buvo jų kaina - 4,5 euro už valandą.
Bendravimas su administracija - šiek tiek apie arabų mentalitetą
Administratoriui parašiau gal kokį 20 laiškų: derinom viską, prašiau pagalbos, patarimų ir pan., nusiunčiau gal 3 registracijos formas su nuotrauka. Po kažkiek laiko administratorius Tariqas vėl man rašo: atsiųsk registracijos formą. Aišku per tą laiką vyko revoliucija ir mano atvejis nebuvo pats svarbiausias.
Nusprendžiau mokytis 5 valandas per dieną Egipto dialekto ir 2 valandas Fushos. Administracija bandė mane atkalbėti nuo tokio ketinimo, nes esą man bus per sunku.
Na, aišku atvažiavus suveikė man pažįstamas arabiškas mechanizmas: pasirodo vietinis administratorius Ahmed nelabai buvo girdėjęs, kad aš atvažiuosiu ir buvo neparinkęs nei dėstytojų, nei auditorijos. Pirmą rytą teko pradykinėti ir derėtis dėl kursų laiko. Ahmedas surado genialų sprendimą: pradėti mokytis 5 val. rytą, tik tada esą yra laisvos auditorijos. Aš bandžiau kaip galima mandagiau atmesti jo pasiūlymą. Paskui jis pasiūlė 7 val., aš ir tą pasiūlymą atmečiau. Sakau, juk galim mokytis pas mane bute, jei auditorijos yra užimtos. Ne, sako Ahmedas, mokytis bute negalima, nes neleidžia mums to taisyklės. Gerai, sakau, grąžinkit man sumokėtą avansą, aš greitai surasiu ką nors privačiai, kas mane pamokytų. Bet nugalėjo sveikas protas, man buvo padaryta išimtis ir leista mokytis bute. Argumentas jų toks visai rimtas - būdamas vienas su dėstytoju aš galiu susitarti su juo dėl privačių paskaitų ir nesimokyti institute - bet man net mintis nekilo mokytis daugiau nei 7 valandas per dieną. Beje, gera žinia mums visiems, - pas juos valanda tai astronominė valanda praktiškai be pertraukų. Pertraukas aš pats susiorganizuodavau. Vykstant kursams pagrindinis Ahmed rūpestis buvo finansiniai reikalai: iš manęs jis turėjo išmušti likusius apie 50 eurų, o aš kažkaip neskubėjau jų mokėti.
Kursų klausytojai
Institute studentų beveik nebuvo. Auditorijos užimtos buvo dėl to, kad jų gal tik 4 ir tėra visame institute, o studentai lankė individualias pamokas. 4 žmonės ir visos auditorijos užimtos. Revoliucija sujaukė visus planus. Beje kusrų lankytojai daugiausia musulmonai - arba natūralūs, arba atsivertėliai - keletas iš Rusijos, pora australų, malajas, pakistanietis, indas. Institutas releginės pakraipos, nes kaip ten bebūtų masę klientūros sudaro žmonės, kurie mokosi arabų religiniais tikslais. Patys arabai sunkiai suvokia, kad arabų galima mokytis ne religiniais tikslais.
Egipto arabų paskaitos su Muhamed Farag
Muhamed 33 metų pamaldus musulmonas, baigęs Azharo universitetą, linksmas bajeristas. Mokėmės mes iš jų šviestos knygos. Pradėjom nuo pat pradžių knygos. Iš pradžių dėl to šiek tiek ir įsižeidžiau, nes mokant fushą daugelis dalykų yra elementarūs, be to, ir Egipto arabų kalboje nesu visiškas naujokas: jau pusę metų jos mokausi, turėjau 30 valandų paskaitų su dėstytoju, klausausi įrašų ir pan. Na bet, sakau, pakentėsiu, pažiūrėsim kas bus toliau. Muhamedas, kuris mokėsi Azhare, visgi elgėsi labai pagarbiai su Egipto 3amiya (3amiya - dialektas). Jo tikslas buvo mane išmokyti gerai tarti. Jis mane vis taisydavo: "dii fusha. Ana mish 3ayiz fusha", "dii shamii" (tai fusha, aš nenoriu fushos, tai Shamo (Mašreqo) dialektas). Galų gale aš supratau, kad jis teisus. Juk jei aš mokausi egiptiečių kalbą, aš turiu ir kalbėti kaip egiptiečiai. Uždavinys nėra lengvas, nes egiptiečių kalboje kirtis yra pastovus ant prieš paskutinio skiemens, balsiai varijuoja lyginant su fusha. Tokių dalykų negalima ignoruoti. Na, pavyzdys labai paprastas: radikalai FHM reiškia "suprasti", fushoje yra "fahima" (jis suprato), o egiptiečių kalboje "fihim", bet parašyta iš esmės taip pat, juk balsių arabai nerašo. Skaitai tekstą ir gali vietom pagalvoti, kad tai fusha, bet vienur balsiai kitokie, suliejami veiksmažodžiai su įvardžiais ir pan. Egiptiečio ausiai visi tokie išsikiškimai yra nei šis, nei tas. Tokia kalba, kokias aš kalbu, iš esmės niekas nekalba: tai nei fusha, nei egiptiečių kalba. Žodžiu, mes šlifuodavom tas pačias frazes šimtus kartų. Daug ką daro automatizmas: neiginys "la" (ne) fushoje yra vienas ilgas a, o dialekte "la-a" (panašiai kaip lietuviškai sakom ne-e). Man visada išeidavo "la". Su visais tokiais mažais dalykais reikia elgtis pagarbiai. Kuo kalba tolimesnė mums, tuo sunkiau pagauti teisingą tarimą. Pvz. arabai lietuvių kalboje irgi nejaučia skirtumo tarp tarimo "darau" ir "dariau". Tas skirtumas jiems toks mažas, kad jie jo nepagauna. Ateina į Maximą arabas ir klausia: "ar čia kauliena"? Ne, sako jam, čia mėsa be kaulo. Būtų įdomu užsidėti arabo ausis ir pajusti tas tarimo klaidas. Deja, savo tarimo klaidų pajusti niekas negali. Mano pagarba Muhamedui, kad jis taip nuoširdžiai bandė padaryti mane egiptiečiu, ir kas svarbiausia iš jo nebuvo girdėti jokios nepagarbos 3amiyai.
Fushos paskaitos su Muhamed Maqlad
Su kitu Muhamedu mokėmės fushos: perskaitėm jų laikinąją konstituciją, partijų įstatymą, pakalbėjom apie revoliuciją, Egipto ateitį ir praeitį, paskaitėm laikraščius. Per pirmąją paskaitą uždaviau jam tokį klastingą klausimą apie fushos ateitį. Ne, Muhamedas labai optimistiškai nusiteikęs. Sako, atvirkščiai, su revoliucija fushos perspektyvos tapo tik šviesesnės. Žmonės šūkius skandavo fusha, kūrė eilėraščius fusha ir juos visi išmoko. Visas Egiptas skandavo šūkį: "al-š3ab juryd isqat al-nitham" (tauta nori režimo nuvertimo). Tuos eilėraščius turiu ir esant progai įdėsiu į blogą. Muhamedui teko paaiškinti, kad nekreiptų dėmesio į mano kalbos netikslumus. Aš paaiškinau jam, kad nežadu skaityti pamokslų mečetėje ir noriu kalbėti paprastų žmonių, o ne šeihų ir imamų literatūrine kalba. Muhamedas mano kalbą pavadino "fusha al-šari3" (gatvės fusha). Priėmiau tai kaip komplimentą. Vėliau skaitydamas įstatymus ir poeziją bandžiau tarti viską su visom galūnėm iš pagarbos menui ir įstatymui.
Egipto dialektas - عايز الفسحة بالعربية
Tai didžiausias arabų kalbos dialektas, suprantamas visame arabų pasaulyje dėl masinės kultūros įtakos. Skirtumas tarp fushos ir egiptiečių kalbos yra kaip tarp rusų ir lenkų. Jei nesi turėjęs visiškai reikalų su lenkų, vargiai ką suprasi remdamasis vien rusų kalba arba suprasi nevisai tiksliai. Bet jei pradedi gilintis į kalbą, pamatai, kad tarp jų yra daug panašumų. Skirtumai yra žodyne, kalbos struktūroje, tarime. Jei panagrinėsime žodyną, pamatysim daug "netikrų draugų". Pavyzdžiui, mano arabiškai užrašytas sakinyje (3yiz il-fusha bil-arabiya) kalba visiškai neina apie arabų kalbą, ar literatūrinę arabų kalbą (fusha). Tas sakinys reiškia "aš noriu keliauti su automobiliu". 3arabiya reiškia automobilį, o fusha reiškia kelionę (tiesa, pastarojo žodžio rašyba skiriasi, bet fonetiškai bent mums skirtumas yra labai mažas). Tokių netikrų draugų yra daug, be to, daug žodžių yra įvairios užsienietiškos kilmės (farsi, turkų, anglų, prancūzų, italų). Dialektas yra tuo geras dalykas, kad jokia kalbos komisija nieko nereglamentuoja. Kalboje daug angliškų žodžių, kurie litertūrinėje kalboje buvo suarabinti. Egiptiečių kalboje likę otomaniški kreipiniai: baša (paša), bej, efendi. Taip pat naudojami įvairūs kiti: usta (iš it. kalbos), rays, ustaz, hag ir t. t. Kievienas kreipinys reiškia tam tikrą mandagumo ir ryšio su žmogum, į kurį kreipiamasi, laipsnį. Tai iš principo nėra būdinga fushai.
Gera žinia mums yra tai, kad egiptiečių kalboje tarimas mums daug paprastesnis: nėra visų tarpdantinių priebalsių (ث pavirsta į s arba t; ذ - į z arba d; ظ - į z; ض - į d) hamzos, dvibalsių. ق pavirsta į nieką (jos tiesiog nebelieka, lieka tik po jo einantis balsis). Į kokį garsą keisis šie garsai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma, nuo to, kokį kalbos lygį pasirenka kalbėtojas. Antra, gali priklausyti nuo to, ar žmogus yra sėslios ar klajokliškos kilmės (bendras visų arabų dialektų bruožas: miestiško tipo visuomenėse nėra tarpdantinių garsų, gerklinės k (Egiptas, Mašrekas), klajokliško tipo visuomenėse yra (Įlankos šalys, Irakas)).
Kalbos lygiai
Skirstymas į kalbos lygius yra santykinis ir akivaizdu, kad nėra aiškių ribų tarp lygių, greičiau atvirkščiai - viskas yra persipynę ir persidengę. Skirstymų yra įvairių, bet aš kol kas pateikiu vieną žymaus arabų dialekto
El-Said Badawi lentelę:
1. Fusha al-turath (paveldo fusha arba koraninė fusha arba klasikinė arabų kalba)
2. Fusha al-3asr (šiuolaikinė fusha arba šiuolaikinė literatūrinė arabų kalba (Modern Standard Arabic)
3. 3amiya al-muthaqafiin (išsilavinusių 3amiya)
4. 3amiya al-mutanawiriin (apšviestųjų 3amiya)
5. 3amiya al-umiyiin (neraštingųjų 3amiya)
Pirmieji du lygiai yra fushos lygiai, o paskutiniai trys - dialekto. Kiekvieno egiptiečio gimtoji kalba yra 4 arba 5 lygio, priklausomai nuo to, ar išsilavinę jo tėvai. 3 lygį vaikas pasiekia, jei lanko mokyklą. Pamokos mokyklose vyksta 3 arba 4 lygiu. Kuo einam aukščiau, tuo taip kalbančių žmonių skaičius mažėja.
Vėliau praplėsiu šią teoriją, o dabar paminėsiu keletą praktinių dalykų. Beveik visur užsienio universitetuose yra mokoma 1 lygio fushos. Aišku, mokėdamas aukštąją fushą, gali greitai nusileisti žemyn į 2 lygį. Gatvės fusha yra kažkur tarp 2 ir 3 lygio. Kodėl reikia mokytis dialekto? Todėl, kad tais aukštaisiais lygiais mažai kas kalba. Pavyzdžiui, Egipto televizijoje visos pokalbių laidos, išskyrus religines, vyksta 3 lygiu, kuris nesimokius dialekto, tikrai nėra suprantamas, nors ten daug žodžių iš fushos.
Kalbiniai patyrimai
Egipte fusha beveik nekalbėjau. Gerai suvokiu fushos vietą ir kažkaip nebuvo situacijų, kur ji būtų tikusi. Žinau, kad kalbėdamas fusha būčiau pastatęs daugelį jų į keblią padėtį. Be to, man pačiam grynoji fusha, naudojama ne vietoje rėžia ausį. Jei, pavyzdžiui, būčiau dalyvavęs kokiam nors tarptautiniame renginyje, seminare konferencijoje, fusha būtų vietoje. Tai, kad niekas net nebandė su manim kalbėtis fusha, rodo, kad didėja atotrūkis (daugiausia psichologinis) tarp fushos ir 3amiyos. Šiaip paprastai jų suvokimu, jei užsienietis moka arabų, tai jis moka tik fusha. Niekas net nebandė prie manęs prisiderinti ir situacijose, kai aš ko nors nesuprasdavau, pasikelti į aukštesnį lygį. Kartais išgirsdavau tik keletą fushos žodžių, dažniausiai "sadyq" (draugas), sajjara (automobilis), ghurfa (kambarys). Buvau svečiuose ir visi žinojo, kad aš moku fushą, bet niekas nebandė su manim ja kalbėti. Be to, jie su užsieniečiais mažai turėję reikalų ir mažai kas bandė kalbėti suprantamiau, lėčiau ar aiškiau.
Mano noro mokytis Egipto dialekto niekas nesuprato. Kodėl? Apie tai rašiau straipsnyje apie mitus. Pasikartosiu: egiptiečių akimis tikroji kalba yra fusha, visi dialektai, įskaitant ir egiptiečių, yra arabų ir musulmonų sugedimo įrodymas. Kai kas dėl to net kaltina buvusį režimą. Apie arabų vienybę ir fushos sugrąžinimą į jos "tikrąją" vietą, svajoja beveik visi. Egiptiečiai suprastų, jei mokytumeisi egiptiečių gyvendamas Egipte, bet kam ją mokytis gyvenant užsienyje? Keistuoliai tie užsieniečiai. Įsivaizduokit jūs atvažiuojat pas žymų kolekcionierių ir prašote jam parodyti paskutinių metų penktokų darbus. Aišku jis įsižeis, sakys "pas mane tokie lobiai sukrauti, o tu prašai tokių niekų".
Egipiečių kalbos mokymasis
Visi egiptiečiai pasiūlys vienintelį mokymosi būdą: eiti į gatvę ir bendrauti su žmonėm. Kito būdo jie nepripažįsta. Mokytis akademiniu būdu dialekto ("kuri nėra kalba") yra akivaizdus vakarų sugedimo pavyzdys. Toks požiūris į dialektus yra fushos sakralumo rezultatas. Galite paskaityti apie sakralumą vieną straipsnelį, kuriame kalbama apie rumunų mokslininkę, kuri apie arabų kalbos sakralumą kalba kaip apie kažką naujo. O gal greičiau Lietuvos žurnalistai taip tą suprato.
Aleksandrijoje bandžiau ieškoti dialekto žodynų ar knygų. Žodyno neradau. Buvau keliose didžiausiose knygynuose, bet jie atrodo gana keistai. Beveik visos knygos apie islamo religiją. Beveik nėra srities, kuri vienaip ar kitaip nebūtų susijusi su Koranu. Knygų pavadinimai maždaug taokie: "Koranas ir matematika", "Pranašas ir gyvūnai", "Koranas ir astronomija" ir t. t. Tai tikslieji mokslai, o humanitariniuose, socialiniuose mokslas viskas išimtinai susiję su islamu. Aleksandrijoje nusiprkau anekdotų knygą. Nors ji buvo supakuota, įtariau, kad ji bus dialektu ir neapsirikau.
Knygų, straipsnių egipto dialektu galima rasti, bet bėda, kad dialektas yra nesunormintas ir vienoje knygoje bus parašyta vienaip, kitame kitaip. Skaityti bus sunku. Žemaitiškai parašytą tesktą aš irgi sunkiai skaitau, nors pats esu žemaitis. Ta anekdotų knyga yra tikras anekdotas. Joje visiškai nededami skyrybos ženklai. Vienas ištisas tekstas. Tokį tekstą tikrai nėra lengva skaityti.
Pradedantiesiems kartais vadovėliai būna surašyti lotyniškai. Kas moka fushą visgi patarčiau naudoti arabiškais rašmenimis parašytus vadovėlius. Tai padeda susieti dialekto žodį su fusha ir, pavyzdžiui, žinoti daiktavardžio giminę.
Kaire nusipirkau El-Said Badawi "A Dictionary of Egyptian Arabic". Neabejotinai tai geriausias pasaulyje egipto dialekto žodynas vien dėl savo apimties. Mačiau ir dar keletą žodynų, bet jie buvo gana paviršutiniški. Perkant žodyną atsitiko dar vienas keistas dalykas. Knygyno konsultanto paprašiau man jį surasti, nes neturėjau laiko pats ieškoti. Parodė jis man lentyną. Aiškiai parašytas pavadinimas. Konsultantas sako "čia ne dialekto žodynas". Sakau, tai kieno gi? "Fushos". Konsultantas du kartus atsivertė žodyną ir mane patikino, kad tai fushos žodynas. Kas jį galėjo suklaidinti? Greičiausiai čia suveikė kažkoks psichologinis veiksnys. Galbūt tai yra tiesiog nesąmoningas dialekto neigimas.
Keletas praktinių patarimų ieškantiems arabų kalbos kursų užsienyje
Esu lankęs ne vienus arabų kalbos kursus užsienyje. Galiu kai ką patarti. Šalis nėra taip svarbu. Čia jau yra sentimentų klausimas - kuri arabų šalis jums labiausiai patinka. Nors arabų šalių yra daug, bet kai kurios iš jų atkrinta vien pagal pavadinimą (Irakas, Libija, Sudanas, Jemenas). Lieka Sirija, Jordanija, Libanas, Egiptas, Įlankos šalys ir Magrebas. Sirija šiuo metu atkrinta, bet šiaip ten viskas yra aukšto lygio ir pigu. Jordanija ir Libanas yra brangesnės šalys. Bet kokybė ten tikrai gera. Įlankos šalių nerekomenduočiau. Ten brangu, karšta ir daug ne arabų. Dėl Maghrebo nieko negaliu pasakyti, nes neturiu patirties. Šiaip Tunisas yra giriamas kaip gera vieta arabų kursams.
Dėstytojas ir grupė yra laimės dalykas. Svarbu, kad būtų įvairūs kursų lankytojai, ne vien musulmonai ir ne vien iš Pakistano.
Nesiūlyčiau susidėti su kokiais nors tarpininkais, o ieškotis kalbos mokyklos patiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą